Sausio 19 dieną Berlynas svetingai pasitiko iš viso pasaulio plūstančius svečius, nes Vokietijos sostinėje vėl metų įvykis – jau 83-ąjį kartą rengiama tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“. Jokia kita paroda Vokietijoje nesulaukia tiek lankytojų, kiek ji. „Sakoma, kad jeigu tavęs nėra „Žaliojoje savaitėje“, tai tavęs iš viso nėra“, – sako Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kuriam paroda – tikras darbymetis, nes vienas susitikimas čia veja kitą. Pasak ministro, politinė pusė šioje parodoje yra ypač svarbi. „Pirmoji eina politika, paskui veriasi vartai verslui, nes jam vienam būtų tikrai sudėtinga naujose rinkose pralaužti ledus“, – situaciją apibūdina ministras.
Lietuvos ekspoziciją parodoje pirmieji aplankė Ukrainos atstovai – žemės ūkio viceministrai Olga Trofimceva ir Maksym Martiniuk. Svečiai domėjosi kooperacija Lietuvos žemės ūkyje, papasakojo apie jų šalyje vykstančios žemės reformos reikalus. M. Martyniuk pabrėžė, kad žemė ukrainiečiams – šventas reikalas. Deja, šioje šalyje nemažai žemės valdo vyresnio amžiaus žmonės, kurie jos tinkamai nepanaudoja, bet yra ir tikrų gigantų – štai vienas agrokoncernas valdo net septynis tūkstančius hektarų žemės. Ukrainiečiai pasiguodė dėl situacijos jų šalies gyvulininkystės, pieno sektoriuose. Anksčiau visą pieno produkciją eksportavę į Rusiją, dabar Ukrainos ūkininkai stengiasi gaminti aukščiausios kokybės pieną, siekia persiorientuoti į kitas rinkas. „Būtų šaunu surengti Lietuvoje pradedančiųjų ūkininkauti ukrainiečių stažuotes“, – susitikimo metu kilo idėja B. Markauskui.
Omano Sultonatas importuoja maždaug 90 proc. visų vidaus rinkai reikalingų maisto produktų –mėsos, vištienos, kiaušinių, grūdų, miltų. Dėl pigesnių transportavimo išlaidų maisto produktai daugiausiai importuojami iš Azijos šalių, tačiau įsiveža ir iš Australijos, Argentinos, Prancūzijos. Dvišalio susitikimo metu Omano žemės ūkio ministras Fuad Bin Ja‘afar Bin Mohammed Al-Sajwani Lietuvai pateikė verslo pasiūlymą – pakvietė pasinaudoti jų šalimi kaip tarpine stotimi, kad lietuviai galėtų iš čia organizuoti eksportą į kitas Rytų šalis.
Naujoji Zelandija yra itin konkurencinga žemės ūkio ir ypač pieno produktų gamintoja bei eksportuotoja. Lietuviai turi daug ko pasimokyti iš šios šalies, kurioje gyvena tiek pat gyventojų, kiek ir Lietuvoje. Naujoji Zelandija yra aktyvi partnerė daugiašalėse Pasaulio prekybos organizacijos derybose. Mūsų stende apsilankęs Naujosios Zelandijos žemės ūkio ministras Hon Damien O'Connor diskutavo apie pieno kainų svyravimus, intervencinius pirkimus, pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade“ aukcionus, taip pat kooperacijos reikalus, kas ypač aktualu Lietuvai. Šioje šalyje veikiantis vienas stambiausių ūkininkų kooperatyvų pasaulyje „Fonterra“ užima net 85 proc. Naujosios Zelandijos pieno gamybos ir perdirbimo rinkos, kasmet perdirba apie 22 mln. tonų pieno, eksportuoja 95 proc. produkcijos.
Lietuva suinteresuota ilgalaikiu bendradarbiavimu su Japonija. Ji yra prioritetinė mūsų šalies eksporto rinka, ja labai domisi verslininkai. Netrukus Tokijuje darbą pradės ir naujasis Lietuvos žemės ūkio atašė Deivydas Kliučinskas. Gera žinia ta, kad pernai pagaliau pradėjo augti lietuviškos produkcijos eksportas – lietuviai siekia į šią šalį eksportuoti didelės pridėtinės vertės produktus. Tačiau Lietuvą ir Japoniją jungia net tik ekonominis bendradarbiavimas. Alytuje planuojama atidaryti japonišką sodą: japonai žada padovanoti jam sakurų. O štai žemės ūkio ministras B. Markauskas kovo mėnesį įvyksiančio vizito Japonijoje metu norėtų padovanoti Hiratsuka miestui stelmužiukų – Stelmužės ąžuolo klonų.
Lietuva „Žaliojoje savaitėje“ nesiruošia sėdėti ant atsarginių suolelio – ji aktyviai įsijungia į daugiašalius susitarimus. Lietuvos stende susitikę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai temų pokalbiui nepritrūko – visos šios šalys planuoja pasirašyti bendrą deklaraciją dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. ateities, kurioje būtų išdėstytos konkrečios minėtųjų šalių pozicijos. Norima, kad BŽŪP išliktų stipri dviejų ramsčių politika, su pakankamu kaimo plėtros finansavimu, rizikos valdymo priemonėmis. Ir, žinoma, ypatingas dėmesys būtų skirtas tiesioginių išmokų suvienodinimui. Ketinama prie deklaracijos pakviesti prisidėti ir kitas ES valstybes nares, kurioms artimos mūsų pozicijos. Pasirašytą deklaraciją planuojama pristatyti kovą įvyksiančioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
Visų susitikimų metu žemės ūkio ministras B. Markauskas oficialiai pakvietė kolegas atvykti į reikšmingiausią ir didžiausią Baltijos regione tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą, kuri įvyks gegužės 24–26 dienomis Vilniuje. Būsimosios parodos metu bus surengtas ypač aukšto lygio politinis forumas dėl maisto švaistymo ir atliekų.
Tačiau „Žalioji savaitė“ nėra vien tik rimtų susitikimų vieta, čia nuolat vyksta ir visus lankytojus pradžiuginančios staigmenos. Lietuvos ekspozicijoje jų laukė konditerinis siurprizas – Lietuvos valstybingumo šimtmečio proga iškeptas rekordinio dydžio skruzdėlynas. Jis buvo toks įspūdingas, kad aplink jį susibūrę vokiečių mokinukai iš pradžių net raginami nedrįso paragauti, tik pagarbiai stebėjo.
Žemės ūkio ministerijos informacija
