Numatoma, kad iki 2050 m. maisto produktų paklausa pasaulyje padidės 70 %, be to, bus naudojama gerokai daugiau biomasės. Dėl to iškils sunkumų žemės ūkyje. Pasaulio gyventojų aprūpinimui maistu nekenkiant aplinkai skiriama daug dėmesio per 2014 m. Pasaulinę maisto dieną; jis yra ir kelių ES finansuojamų mokslinių tyrimų projektų tikslas.
ES investuoja per 4 mlrd. EUR į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skirtus Europos bioekonomikai, kurioje būtų kuo labiau panaudojami atsinaujinantieji biologiniai ištekliai. Žemės ūkis yra labai svarbus, nes jis užtikrina maisto produktų gamybą ir tvarų gamtos išteklių valdymą, juo grindžiamas kaimo vietovių vystymasis.
ES produkcija sudaro 18 % pasaulinio maisto produktų eksporto (vertė – 76 mlrd. EUR). Tačiau Europos Sąjungoje ir kituose regionuose našta ūkininkams tampa žemės ūkio atliekos, be to, už jas mokėti tenka mokesčių mokėtojams (55–99 EUR už atliekų toną).
Žemės ūkio atliekų pavertimas pašarais – toks sprendimas siūlomas ES finansuojamu mokslinių tyrimų projektu NOSHAN – atvertų naujų galimybių ūkininkams ir sumažintų Europos priklausomybę nuo pašarų importo. Dėl to būtų kuriama naujų žaliųjų darbo vietų atliekų surinkimo, apdorojimo įrenginių ir pašarų gamybos sektoriuose. Tai būtų ypač naudinga kaimo vietovėse, kuriose augimas lėtesnis negu miestuose ir kuriose pašarų pramonė yra galingas ekonomikos variklis.
„Pasaulyje nepanaudojama arba išmetama trečdalis vartoti skirto maisto – iš viso 1,3 mlrd. tonų per metus; didelė dalis šių atliekų susidaro perdirbant maistą, – paaiškino projekto NOSHAN mokslinė koordinatorė Montse Jorba iš Ispanijos technologijų centro LEITAT. – Daugiausiai išmetama vaisių ir daržovių. Tai didžiulis išteklių – vandens, žemės, energijos, darbo jėgos ir kapitalo – švaistymas.“
Vykdant projektą NOSHAN maisto atliekos – visų pirma vaisiai, daržovės ir pieno produktai – nebrangiai ir sunaudojant mažai energijos bus paverstos pašarais.
Grupė, kurią sudaro mokslinių tyrimų centrai, universitetas ir įmonės iš šešių ES šalių bei Turkijos, veiklą pradėjo 2012 m. – įvertino įvairių rūšių atliekas ir sukūrė potencialių pašarų sudedamųjų dalių duomenų bazę. Projektą baigiant 2016 m. grupė taip pat žinos, kokios kiekvienos rūšies atliekų išgavimo ir perdirbimo technologijos yra geriausios.
Be to, dėl projekto NOSHAN Europos žemės ūkio sektorius galės tapti tvaresnis. Biologines atliekas naudojant kaip išteklių sumažės sektoriaus poveikis aplinkai.
Vykdant projektą sukurti procesai padės žemės ūkio įmonėms atgauti išmetamuose maisto produktuose esančias kalorijas, energiją, kuri buvo sunaudota gaminant šiuos maisto produktus, be to, bus naudojama gerokai mažiau vandens (maisto atliekoms tenka daugiau kaip ketvirtadalis viso pasaulyje suvartojamo gėlo vandens). Pritaikius projekto NOSHAN metodus ir todėl sumažėjus atskiros pašarų gamybos poreikiui, galėtų susilpnėti didėjanti maisto ir pašarų gamybos konkurencija – abiem šioms sritims reikia žemės ir vandens.
Vykdant projektą NOSHAN taip pat tyrinėjamos iš maisto atliekų gaunamos funkcinės pašarų sudedamosios dalys, kurias galima panaudoti konkrečioms gyvūnų reikmėms, tokioms kaip sveikatos ugdymas arba ligų prevencija, tenkinti. Pavyzdžiui, šiuo metu mokslininkai nustatinėja atliekų funkcines skaidulas ir peptidus (cheminius junginius). Jie bus panaudoti kuriant pašarų produktus, skirtus kiaulėms ir naminiams paukščiams.
Sauga užtikrinama griežtai stebint visą procesą – pradedant neapdorotomis atliekomis, baigiant galutiniu produktu. Kiekvieno tyrinėto proceso sauga ir techninis bei ekonominis perspektyvumas galiausiai lems, kurias strategijas ir produktus NOSHAN grupė teiks rinkai.
„Bioekonomikos vertė Europoje – 2 trln. eurų, šiame sektoriuje sukurta 22 milijonai darbo vietų, todėl jai skiriama daug dėmesio programoje „Horizontas 2020“, – sakė už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga ES Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn. – Tokie projektai kaip NOSHAN sutelkia mokslininkus ir įmones tvariai skatinti ekonomiką ir kelti gyvenimo kokybę.“
Pagrindiniai faktai
Projektui NOSHAN buvo skirtas beveik 3 mln. EUR finansavimas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.). Jį vykdydami jėgas suvienija mokslinių tyrimų institutai, universitetas, didelės bendrovės ir maisto sektoriaus MVĮ iš Ispanijos, Belgijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Turkijos.
2014 m. sausio 1 d. Europos Sąjunga pradėjo naują mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizontas 2020“. Per ateinančius septynerius metus į mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais remiamas Europos ekonomikos konkurencingumas ir plečiamos žmogaus pažinimo ribos, bus investuota beveik 80 mlrd. EUR. ES mokslinių tyrimų lėšos daugiausia skiriamos projektams, kuriais siekiama gerinti kasdienį gyvenimą tokiose srityse kaip sveikata, aplinka, transportas, maistas ir energetika. Mokslininkų bendradarbiavimas su vaistų, orlaivių ir erdvėlaivių, automobilių ir elektronikos pramonės šakomis taip pat skatina privačiojo sektoriaus investicijas, ir taip remiamas būsimas ekonomikos augimas bei aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimas. Vykdant programą „Horizontas 2020“ bus skiriama dar daugiau dėmesio tam, kad pažangios idėjos taptų paklausiais produktais, procesais ir paslaugomis.
Šaltinis: Europos Komisija
