Forumo „Kinija +16” dalyviai: žemės ūkio konkurencingumo sąlyga – išmanumas
11 Europos Sąjungos ir 5 Balkanų šalių valstybių atstovai bei Kinijos delegacija susitiko Vilniaus rotušėje, kad aptartų svarbiausius žemės ūkio ir eksporto klausimus.
11 Europos Sąjungos ir 5 Balkanų šalių valstybių atstovai bei Kinijos delegacija susitiko Vilniaus rotušėje, kad aptartų svarbiausius žemės ūkio ir eksporto klausimus.
Nuo šių metų birželio 1 d. iki liepos 31 d. galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Šaukimui skirta 10 mln. Eur.
Jaunas verslas kviečiamas pasinaudoti įvairiomis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) priemonėmis. Gegužės 15 d. „Rise Vilnius“ vykęs MITA renginys „InoDiena“ sutraukė startuolių ir inovatyvaus verslo bendruomenę. MITA siūlo pasinaudoti 7,5 mln. eurų finansavimu inovacijoms kurti pagal priemones „Inočekiai“ ir „Inostartas“.
Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonė „Inočekiai“ leis finansuoti iki 10 kartų didesnius, inovacijas kuriančius, mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus. Nuo šiol pagal atnaujintą priemonę „Inočekiai“ verslas kartu su mokslu galės pretenduoti į 76 tūkstančių eurų inovacinius čekius. Iki šiol didžiausia vieno „Inočekio“ vertė siekė 7 tūkst. eurų. Tikimasi, kad tokie pokyčiai paskatins mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą ir inovatyvių produktų kūrimą.
Dar prieš šimtmetį išradėjai visas susijusias žinias su išradimu kruopščiai slėpdavo, baimindamiesi, jog kiti juos kopijuos. Šiandien panašios baimės beveik išnykusios, nes egzistuoja būdai, kurie apsaugo išradimus, suteikdami išskirtines teises išradėjui. Ko gero šių dienų verslo atstovai nebeišsiverstų be intelektinės nuosavybės apsaugos ar patentavimo.
Globali ekonomika ir spartūs jos pokyčiai skatina mažesnius regionus ieškoti naujų galimybių ne konkuruojant, o bendradarbiaujant. Visos Europos mastu klasteriai spėjo parodyti, kad jų specifika ir veiklos modelis prisideda prie atvirų inovacijų kūrimo, naujų darbo vietų ir stabilaus ekonomikos augimo. Tarptautiškumas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas yra vieni pagrindinių ir gyvybiškai svarbių Europos klasterių prioritetų, tačiau Baltijos regionas šioje srityje turi mažai kuo pasigirti ir veikiau daug erdvės bendradarbiavimo tobulinimui.