Profesinis tinklas: Asociacijos "Slėnis Nemunas" administracija

     Netikėtą ir daugeliu aspektų naudingą staigmeną parodos „Sprendimų ratas 2011“ metu lankytojams šį kartą ir vėl pateikė asociacija „Slėnis Nemunas“, kurios pagrindinis tikslas – skatinti šiuolaikinio mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimą žemės ūkio sektoriuje. Po asociacijos ekspoziciją, įrengtą A. Stulginskio universiteto IV rūmuose, neatsitiktinai žvalgėsi ne tik čia užsukę ūkininkai ir sodininkai, bet traukė ir voros ASU studentų bei kaimyninės Ugnės Karvelis gimnazijos moksleivių. Į verslumo ugdymą orientuotoje ekspozicijoje jaunimas galėjo akivaizdžiai įsitikinti, kaip savo idėjas ir gabumus galima paversti realiu pragyvenimo šaltiniu. Ypač netikėta buvo tai, kad pagrindine ekspozicijos „ašimi“ šiais metais buvo pasirinkta ne tradicinė žemės ūkio produkcija, bet... taikomoji dekoratyvinė dailė. Ir tai dar ne viskas. Parodos lankytojams buvo suteikta išskirtinė galimybė dalyvauti mokslininko ir kartu itin sėkmingo Lietuvos verslininko Rimvydo Jasinavičiaus seminaruose, kurie nuo šiol asociacijos „Slėnis Nemunas“ Mokslo kavinėje bus rengiami periodiškai ir atviri visiems.

 

    Niekada nenuilstanti ir naujų idėjų nestokojanti asociacijos „Slėnis Nemunas“ Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro vadovė Irena Vedeikienė šį kartą „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad meno žmonės demonstruoti savo darbus pakviesti siekiant išplėsti dalyvių ratą ir parodyti, kad žemės ūkio produktas – ne tik maistas ar kuras, bet ir tokia biomasė, iš kurios galima kurti meno dirbinius. O kadangi orientuojamasi į verslumo ugdymą, pasirinkti tokie menininkai, kurie savo kūrybos dirbinius sugeba parduoti ir užsidirbti. „Be to, turime pripažinti, kad menininkai dažnai gyvena savo terpėje, žemės ūkyje dirbantys žmonės – savoje ir parodas meno centruose lanko retokai. Todėl mūsų tikslas buvo tiek profesionalųjį meną, tiek tautodailę priartinti prie eilinio žemdirbio“, – kalbėjo I. Vedeikienė, neslėpdama ateities planų dailės parodas Mokslo kavinėje rengti nuolat, skatinti jaunimą ir augintis būsimuosius visų inovatyvių verslo rūšių inkubatoriaus dalyvius.

 

    Šiųmetės asociacijos „Slėnis Nemunas“ ekspozicijos lankytojai galėjo pasigrožėti vienetiniais iš gamtinių medžiagų sukurtais dailininkės Dalios Kerpauskienės gobelenais, menininko Viliaus Šileikio tapyba, koliažais iš „nereikalingų“ daiktų. Lygiaverčiai ekspozicijos dalyviaibuvo ir estetiškus darbelius demonstravusios Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro moksleivės, ir patyrę UAB „Roso“ meistrai, dirbantys dizaino ir siuvimo iš natūralios odos ir kailių srityje. Be abejo, smalsiausius lankytojus ypač traukė tie stendai, kuriuose buvo galima ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir patiems išmėginti savo kūrybines jėgas. Tad jaunimo dėmesio parodos metu tikrai netrūko meninio stiklo dirbinių kūrėjams Agnei ir Audriui Vaišniams, plastikos darbų meistrams Aušrai ir Taurui Česnulevičiams.

 

 

     Be abejo, asociacija „Slėnis Nemunas“ šį kartą nepamiršo ir savo ištikimų, jau ankstesnėse parodose lankytojų įsimintų dalyvių. Tad buvo galima apžiūrėti inovatyvių produktų stendus, kuriuos parengė Lietuvos sveikatos mokslų ir A. Stulginskio universitetai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras, UAB „Euromediena“, Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“, IĮ „Pakramtukai“, UAB „Du medu“ ir kiti.

 

    Tačiau išties neišdildomą įspūdį asociacijos „Slėnis Nemunas“ ekspozicija padarė tiems lankytojams, kurie nepraleido progos dlyvauti profesoriaus Rimvydo Jasinavičiaus – verslininko, milijonieriaus, ekonomisto, verslo konsultanto, 176 išradimų bei daugelio mokslo ir publicistinių straipsnių autoriaus – seminaruose, kurių metu profesorius dėstė, kaip vieno žmogaus amatą paversti inovatyviu, sėkmingu verslu.

 

    „Verslas Lietuvoje nėra tipinis žmonių užsiėmimas. Jeigu verslininkais vadintume ir tuos, kurie sukūrė darbo vietas sau ir dar porai asmenų, tokių žmonių būtų 1,2 proc., o tikrų verslininkų teturime 0,8 proc.“, – apgailestaudamas sakė R. Jasinavičius.

 

    Skatindamas auditoriją suklusti, profesorius klausė, kiek šiandien yra žmonių, kurie sunkiai dirba, o pinigų jiems vis tiek nuolat trūksta. Be abejo, dauguma. „Taigi, norint gyventi žmoniškai, reikia, kad mums už darbą būtų mokama dieviškai. Bet tokių laimės kūdikių yra labai mažai. Pats asmeniškai toks tikrai nebuvau, nors mano darbo stažas siekia jau 50 metų. Nors mano karjera galėtų būti pavyzdinė – pradėjęs nuo paprasto darbininko tapau pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės ministru. Deja, nesugebėjau ir nenorėjau pasinaudoti „prichvatizacijos“ galimybėmis, todėl tapau bedarbiu ir vienaip ar kitaip privalėjau pats susikurti darbo vietą. Ir tai, sakyčiau, pavyko. Dviese su partneriu sukūrėme gana stambų verslą, UAB „Bennet Distributors“, kurios metinė apyvarta – 350 mln. Lt. Pridėtinė vertė, kuri yra pagrindinis ekonominis produktas, kuriuo turėtų būti matuojama bet kuri veikla, – 100 mln. Lt. Iš jų 60 mln. Lt – mokesčiai valstybei, 25 mln. Lt – darbo užmokestis darbuotojams, 5 mln.Lt – darbo vietoms išlaikyti. Visa kita galėjome dalytis dviese su verslo partneriu. Vis dėlto atėjo laikas, kai nusprendėme verslą parduoti. Porą metų pailsėjau, pakeliavau po pasaulį, o dabar dalijuosi savo patirtimi su jaunimu, dėstau Mykolo Romerio universitete disciplinas, kurios neturi analogų nė viename kitame Lietuvos universitete – finansinės išminties pagrindus, asmeninį investavimą, verslo ideologiją bei efektyvaus mąstymo ir harmoningo bendravimo metodus“, – atvirai apie savo veiklą pasakojo R. Jasinavičius.

 

    Pasak jo, pradėti verslą niekada nėra per vėlu. Savarankiškos veiklos pradžioje ir amatas nėra blogas dalykas, nes žmogus kurį laiką gyvena kūrybinio proceso idėjomis. Tačiau vėliau amatininkas tampa... verslo vystymosi stabdžiu, nes jis yra ir vienintelis vadovas, ir finansininkas, ir juristas. „Amatininko užsiėmimas – tai jo paties asmenybės dalis. Jei amatininkas suserga ar atostogauja, jo verslas taip pat „serga“ ar „atostogauja“. Be to, verslas turėtų būti produktas, kurį bet kada galima pelningai parduoti. Amato parduoti neįmanoma, nes žmogus tarsi parduotų pats save“, – dėstė R. Jasinavičius.

 

    Todėl, jo įsitikinimu, jau pačioje veiklos pradžioje reikėtų galvoti apie tai, kad amatu bus užsiimama neilgą laiką, o vėliau šią veiklą reikia paversti sistema, kurioje kiekviena veiklos funkcija aiškiai apibrėžta ir visi šios sistemos dalyviai turi reikiamą žinių bagažą. „Geras verslininkas yra toks, kuris tarsi laikrodininkas tik prisuka laikrodžio mechanizmą“, – teigė profesorius. Tikrasis verslas turi kurti pridėtinę vertę ir tenkinti kitų visuomenės narių poreikius. „Verslas yra pagrindinė ir aukščiausia žmonių veiklos rūšis. Labai gaila, kad Lietuvoje nuomonė yra kitokia. Apklausos duomenys skelbia, kad 57 proc. gyventojų mano, kad verslas – tai blogio ir išnaudojimo įrankis. Tačiau iš tiesų ne kas kitas, o būtent verslas sukuria beveik visą mūsų ekonominį produktą“, – neabejodamas teigė prelegentas.

 

    Pasak jo, tam, kad gyvenimas pasikeistų, reikia pasiruošti pokyčiams. Jeigu kyla problemų, nereikia ieškoti kaltų, reikia save laikytine auka, o kūrėju. „Ką daryti? Norint, kad darbas duotų grąžą, būtini matavimo metodai. Visų pirma darbas turi būti vertingas, o mes privalome matuoti, kiek tos vertės sukursime. Kas iš dirbančių žmonių šiandien žino, kiek jis sukūrė pridėtinės vertės?“ – retoriškai klausė R. Jasinavičius.Pasak jo, praktiškai niekas. O žmonės ir yra išnaudojam todėl, kad nežino, kaip įvertinti savo pačių vertę.

 

    „Darbas nėra užsiėmimas, tai veikla kitų naudai. Jeigu savo darbu kitiems duosite naudos, jūsų verslas bus sėkmingas. O geriausias jūsų klientas bus tas, kuris ne tik sugrįš, bet ir aplinkiniams skleis teigiamą informaciją apie jus“, – neabejodamas kalbėjo profesorius, rekomenduodamas pradedantiesiems verslininkams daugiau domėtis Kinijos patirtimi, mat pats žodis „verslas“ kinų kalboje reiškia „gyvenimo prasmę“.

 

    R. Jasinavičius neabejojo, kad mūsų šalyje verslas kritikuojamas ne dėl rezultatų, bet dėl disharmonijos tarp verslo ir visuomenės. „Svarbiausia, kad būtų darna tarp verslininko, jo darbuotojų, klientų ir valstybės. Jei verslas bus sukurtas vien dėl pelno, kurį pasiims vienas procentas Lietuvos gyventojų, aišku, toks verslas niekada negali būti geras. Tikrasis verslo tikslas ne tik uždirbti, bet ir generuoti pridėtinę vertę bei gautus pinigus teisingai paskirstyti“, – teigė prelegentas.

 

    Jo įsitikinimu, amatininkas klysta galvodamas, kad tik daugiau dirbdamas gali užtikrinti verslo plėtrą, nes tokia nuostata veda į amžiną vergystę. „Daugelis smulkiųjų verslų Lietuvoje išsilaiko tik todėl, kad jų savininkai dirba gerokai daugiau negu dirbantieji valstybės tarnyboje. Todėl reikia galvoti, kad verslas turi būti ne vergiškas, bet efektyvus ir modernus“, – teigė profesorius.

 

    Jo įsitikinimu, siekiant sėkmės, reikia nuolat ieškoti naujų idėjų, nes pelnas priklauso nuo unikalumo. „Reikia stengtis būti geriausiam. Reikia būti ne užsiėmusiam, bet pranašesniam už kitus. Ir svarbiausia – teisingam“, – teigė R. Jasinavičius.