Profesinis tinklas: Asociacijos "Slėnis Nemunas" administracija

Koks pieno ūkio rentabilumas šiandien, įvertinus galvijų veislę ir produktyvumą, laikymo ir pašarų kaštus, investicijas ar kitus gamybos rodiklius? Atsakymą į šį klausimą Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) antradienį pateikė asociacija „Slėnis Nemunas“ konferencijoje apie virtualų atviros prieigos pieno ūkio rentabilumo matematinį modelį. Pastarasis projektas vykdomas Lietuvos kaimo tinklo lėšomis.

Virtualios atviros prieigos žemės ūkio gamybos rentabilumo skaičiuoklės ir rezultatų modeliavimas – ne naujiena užsienyje. Jomis jau dešimtmečius naudojasi Vokietijos, Olandijos, Australijos, Airijos, JAV ūkininkai. Suformuoti ir viešai pristatyti tokį ūkio rentabilumo matematinį modeliavimo projektą Lietuvos pieno ūkiams – pirmas realus bandymas, kuriuo siekiama padėti pieno gamintojams įvertinti esamą ūkio finansinę padėtį ar palankiau susidėlioti investicijas. Projekto vykdytojas ASU Fundamentinių mokslų studijų institutas, atstovaujamas direktoriaus Aleksandro Savilionio, teigia, kad projektas pasitarnautų ne tik gamybiniams ūkiams, bet ir studentų mokymo tikslams, siekiant moderniais sprendimais į gamybą pritraukti kuo daugiau jaunimo. Šis matematinis modelis, kaip kasdieninis darbo įrankis, praverstų ir gyvulininkystės konsultantams.

„Iki šiol bandymai adaptuoti kitose šalyse sukurtus  ūkio rentabilumo skaičiavimo modelius bei tam pajungti šalyje veikiančias žemės ūkio informacines sistemas, nebuvo vaisingi. Priežastis – šalyje auginamos savitos galvijų veislės, naudojami pašarai, technologijos, teisinė aplinka (mokesčiai, socialinio draudimo įmokos ir kt.), – pristatydamas pieno ūkio rentabilumo matematinį modelį sakė A. Savilionis. – Atskiri bandymai kurti naujas analogiškas priemones tęsiasi apie dešimtį metų. Tačiau tik įsijungus į Lietuvos kaimo tinklo veiklą, atsirado praktinės galimybės realizuoti šią idėją“.

Projekto vykdytojų pristatytas pieno ūkio rentabilumo matematinio modelio projektas suteikia galimybę įvertinti atskirų gamybos kaštų – veislės gerinimo, pašarų, gyvulių priežiūros, naudojamo inventoriaus, pastatų ir kt. – pasiskirstymą pieno savikainoje.

„Samdyti ekonomistus ar rinkos specialistus nuodugniai veiklos analizei, ūkių finansinės galimybės dažnai yra labai ribotos, nes šalyje vyrauja smulkūs ūkiai (1-2 karves laiko 77 proc. žemės ūkio subjektų). Šis projektas, padedantis modeliuoti ūkio rentabilumą, vykdyti finansų apskaitą, gali būti sėkmingai naudojamas ir smulkių, ir stambių ūkių,“ – teigia ASU Fundamentinių mokslų studijų instituto Matematikos ir informatikos katedros asistentė Dovilė Karalienė.

Pieno ūkio rentabilumo matematinio modelio projektas bus pristatomas ir susitikimuose su ūkininkais, konsultantais. Sulaukus pieno ūkių savininkų susidomėjimo, jis bus toliau tobulinamas į sistemą pajungiant internete esančias ir nuolat atnaujinamas žemės ūkio duomenų bazes. Jos, skaičiuojant gamybos kaštus, suteiktų objektyvius rinkos duomenis apie gyvulių vertę (pateiktame projekte šiuos duomenis pateikia ūkio savininkas), pašarų savikainas, pieno supirkimo kainas ir t.t.

Visi norintys virtualioje erdvėje išbandyti šį atviros prieigos pieno ūkio rentabilumo matematinio modelio projektą tokią galimybę turės jau po Naujųjų metų asociacijos „Slėnis Nemunas“ interneto svetainėje. Pristatytasis pieno ūkių rentabilumo matematinis modelis, sulaukus jo potencialių naudotojų pastabų ir siūlymų, galės būti keičiamas, tobulinamas, tikslinamas. Manoma, kad pieno ūkiams sėkmingai įvaldžius šį rentabilumo–investicijų planavimo modelį, ateityje būtų galima panašias programas kurti ir mėsos gamybos bei mišriems ūkiams.

Projektas „Virtualus atviros prieigos pienininkystės ūkio rentabilumo matematinis modelis: galimybių studija“ vykdomas iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas"

Žemės ūkio ministerijos informacija